Grįžti į tinklaraštį

Kodėl Lietuva atsilieka produktyvumu ir kaip DI gali padėti pasivyti

2026 m. vasario 10 d. • 11 min. skaityti • WiseMonks

Lietuvos ekonomika per pastaruosius tris dešimtmečius augo įspūdingai — BVP išaugo daugiau nei 500 procentų nuo nepriklausomybės atkūrimo. Tačiau vienas rodiklis vis dar kelia nerimą: darbo produktyvumas. Pagal OECD duomenis, Lietuvos darbo produktyvumas šiandien siekia maždaug 67% OECD vidurkio — trečdaliu žemiau išsivysčiusių šalių standarto.

Gera žinia ta, kad dirbtinis intelektas atveria galimybę šį atotrūkį mažinti greičiau nei bet kada anksčiau. Atsakome į dažniausius klausimus apie Lietuvos produktyvumo situaciją ir DI vaidmenį.

1. Koks tiksliai yra Lietuvos produktyvumo atotrūkis?

Skaičiai kalba patys už save:

Rodiklis Lietuva Palyginimas
Darbo produktyvumas ~67% OECD vidurkio
BVP vienam gyventojui (PPS) 67.2% ES27 vidurkio
Investicijos į R&D 1.02% BVP 2.5x mažiau nei OECD vidurkis
Darbuotojų dalis aukštųjų technologijų sektoriuje 4.6% Skandinavijoje ~8-10%

Pagal OECD Economic Surveys: Lithuania 2025, Lietuvos darbo produktyvumo lygis šiandien yra maždaug trečdaliu žemesnis nei OECD vidurkis.

Tai reiškia, kad vidutinis lietuvių darbuotojas per tą patį laiką sukuria trečdaliu mažiau pridėtinės vertės nei jo kolega Vokietijoje, Prancūzijoje ar Skandinavijoje. Ne dėl to, kad dirba prasčiau ar mažiau — tiesiog dirba su mažiau efektyviais įrankiais ir procesais.

2. Kodėl produktyvumas toks svarbus?

Produktyvumas nėra abstraktus ekonominis rodiklis — jis tiesiogiai veikia kasdienį gyvenimą:

Atlyginimai. Ilgalaikėje perspektyvoje atlyginimai gali augti tik tiek, kiek auga produktyvumas. Jei norime Skandinavijos lygio atlyginimų, reikia Skandinavijos lygio produktyvumo.

Konkurencingumas. Nuo 2022 m. Lietuvos tarptautinis konkurencingumas sumažėjo beveik 12%, palyginti su priešpandeminiu lygiu. Darbo kaštai išaugo daugiau nei 40%, o realus produktyvumas sumažėjo beveik 5%.

Gyvenimo kokybė. Aukštesnis produktyvumas reiškia daugiau vertės su mažiau pastangų — trumpesnes darbo valandas, mažiau streso, daugiau laiko šeimai ir pomėgiams.

Demografija. Lietuvos visuomenė sensta, darbo jėga mažėja. Vienintelis būdas išlaikyti ekonomikos augimą — didinti kiekvieno darbuotojo sukuriamą vertę.

3. Ar Lietuva atsilieka ir DI įsisavinime?

Taip, ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl produktyvumo atotrūkis išlieka.

Pagal AmCham Lithuania 2025 m. baltąją knygą:

Technologija Lietuva ES vidurkis
DI (AI) įsisavinimas 4.9% 8%
Debesų technologijos 33.6% 38.9%
MVĮ skaitmeninis intensyvumas 57% ES tikslas 90%

Lietuvos įmonės DI naudoja beveik perpus rečiau nei vidutinė ES įmonė. Tai reiškia, kad konkurentai kitose šalyse jau automatizuoja procesus, kuriuos lietuviškos įmonės vis dar atlieka rankiniu būdu.

Globalaus inovacijų indekso 2023 m. reitinge Lietuva užėmė 31 vietą iš 134 šalių — toli už JAV (3), Danijos (4), Suomijos (6) ir Švedijos (9).

4. Kiek realiai DI gali padidinti produktyvumą?

McKinsey tyrimai pateikia konkrečius skaičius:

Globalus potencialas:

  • Generatyvinis DI gali sukurti $2.6–4.4 trilijono papildomos vertės per metus
  • Produktyvumo prieaugis: 0.5–3.4% per metus iki 2040 m.
  • Automatizuojamos veiklos: iki 3 valandų per dieną iki 2030 m.

Konkrečios sritys:

  • Tiekimo grandinės ir dokumentų apdorojimas: 20–40% efektyvumo pagerėjimas
  • Įmonės, pilnai integravusios DI: iki 25% kaštų sumažinimas
  • Įmonės su izoliuotais DI eksperimentais: 5% ar mažiau sutaupymas

Šaltinis: McKinsey: The economic potential of generative AI

75% šios vertės koncentruojasi keturiose srityse: klientų aptarnavimas, pardavimai ir marketingas, programinės įrangos kūrimas, tyrimai ir plėtra.

5. Kuriose srityse DI duoda greičiausią produktyvumo prieaugį?

Ne visos DI investicijos duoda vienodą grąžą. Štai sritys, kuriose produktyvumo pagerėjimas matomas greičiausiai:

Dokumentų apdorojimas

Sąskaitų, sutarčių, ataskaitų apdorojimas — procesai, kurie anksčiau užimdavo valandas, dabar atliekami per minutes. DI ne tik nuskaito dokumentą, bet supranta kontekstą ir automatiškai suveda duomenis į sistemas.

Tipinis rezultatas: 60–80% laiko sutaupymas, žymiai mažiau klaidų.

El. pašto ir komunikacijos valdymas

Vidutinis darbuotojas praleidžia 2–3 valandas per dieną skaitydamas ir rašydamas el. laiškus. DI gali klasifikuoti, prioritetizuoti, siūlyti atsakymus ir net rašyti juodraščius.

Tipinis rezultatas: 30–50% laiko sutaupymas el. pašto valdymui.

Susitikimų administravimas

Nuo kalendoriaus derinimo iki protokolų rašymo — DI gali perimti visą susitikimų administracinę naštą.

Tipinis rezultatas: 1–2 valandos per savaitę kiekvienam darbuotojui.

Informacijos paieška

Darbuotojai praleidžia vidutiniškai 20% darbo laiko ieškodami informacijos. DI asistentai, integruoti su įmonės žinių baze, gali pateikti atsakymus per sekundes.

Tipinis rezultatas: Informacijos paieškos laikas sumažėja 70–90%.

6. Kodėl Lietuvos įmonės delsia diegti DI?

Pagal mūsų patirtį, dažniausios priežastys:

„Per brangu." Tai buvo tiesa prieš 2–3 metus. Šiandien baziniai DI sprendimai prieinami nuo kelių tūkstančių eurų, o grąža dažnai matoma per 3–6 mėnesius.

„Neturime duomenų." Dažnai įmonės turi daugiau duomenų nei mano — el. laiškuose, dokumentuose, CRM sistemose. Klausimas ne ar turite duomenis, o kaip juos panaudoti.

„Neturime IT specialistų." Šiuolaikiniai DI sprendimai nebereikalauja didelių IT komandų. Daug ką galima diegti su išorinių partnerių pagalba ir minimaliu vidiniu palaikymu.

„Dar neaišku, ar tai veikia." 2024 m. McKinsey apklausoje 65% respondentų nurodė, kad jų organizacijos reguliariai naudoja generatyvųjį DI — dvigubai daugiau nei prieš 10 mėnesių. Tai nebėra eksperimentas.

„Palaukime, kol technologija subręs." Kiekvienas mėnesis laukimo reiškia, kad konkurentai tolsta. DI sprendimų vertė auga eksponentiškai — kuo anksčiau pradedate, tuo daugiau duomenų ir patirties sukaupia sistema.

7. Ar mažos ir vidutinės įmonės gali sau leisti DI?

Taip, ir būtent MVĮ dažnai gauna didžiausią santykinę naudą.

Kodėl?

  • Mažesnės įmonės gali greičiau priimti sprendimus ir diegti pokyčius
  • Procesai paprastesni, todėl automatizacija lengvesnė
  • Santykinė nauda didesnė — sutaupytos 10 valandų per savaitę 5 žmonių įmonėje yra 5% viso darbo laiko

Praktiniai pavyzdžiai mažoms įmonėms:

Sprendimas Mėnesinė kaina Sutaupymas
DI el. pašto asistentas 20–50 € 3–5 val./sav.
Automatinis dokumentų apdorojimas 50–200 € 5–10 val./sav.
Pokalbių robotas svetainėje 50–150 € 10–20 val./sav.
Susitikimų transkripcija ir protokolai 10–30 € 2–4 val./sav.

Investicijos grąža dažnai pasiekiama per pirmąjį mėnesį.

8. Kaip DI padeda pasivyti išsivysčiusias šalis?

Istoriškai produktyvumo atotrūkio mažinimas užtrukdavo dešimtmečius. DI keičia šią dinamiką:

Prieiga prie tų pačių įrankių. Lietuvos įmonė gali naudoti tą patį GPT-4 ar Claude modelį kaip ir Vokietijos ar JAV korporacija. Technologinis atotrūkis nebeegzistuoja.

Mažesnės darbo jėgos kaštai = didesnė grąža. Kai automatizuojate procesą, kuris Lietuvoje kainuoja 20 €/val., o Skandinavijoje — 50 €/val., santykinis sutaupymas panašus, bet investicija ta pati. Lietuvos įmonėms DI investicijų grąža dažnai geresnė.

Galimybė peršokti etapus. Nebūtina eiti tuo pačiu keliu kaip Vakarų įmonės. Galima iškart diegti naujausias technologijas, apeinant tarpines stadijas.

Lietuvių kalbos palaikymas. Šiuolaikiniai DI modeliai jau gerai supranta lietuviškai. Tai panaikina barjerą, kuris anksčiau vertė laukti, kol technologijos „ateis" į Lietuvą.

9. Nuo ko pradėti įmonei, kuri nori didinti produktyvumą su DI?

Rekomenduojame trijų žingsnių požiūrį:

Žingsnis 1: Identifikuokite laiko vagis (1 savaitė)

Paklauskite darbuotojų:

  • Kurios užduotys užima daugiausiai laiko ir yra nuobodžiausios?
  • Kur dažniausiai pasitaiko klaidų?
  • Kokios informacijos tenka ilgiausiai ieškoti?

Dažniausiai didžiausi laiko vagiai: el. paštas, susitikimai, ataskaitų ruošimas, informacijos paieška, dokumentų apdorojimas.

Žingsnis 2: Pradėkite nuo vieno proceso (2–4 savaitės)

Pasirinkite vieną konkretų procesą ir automatizuokite jį. Ne viską iš karto — vieną dalyką, bet gerai.

Geri kandidatai pirmajam projektui:

  • Dažnai užduodamų klausimų atsakymas (vidinis arba išorinis)
  • Susitikimų protokolų ruošimas
  • Standartinių dokumentų generavimas
  • El. laiškų klasifikavimas ir prioritetizavimas

Žingsnis 3: Matuokite ir plėskite (nuolat)

Užfiksuokite rezultatus: kiek laiko sutaupyta, kiek klaidų išvengta, kaip pasikeitė darbuotojų pasitenkinimas. Sėkmingo pirmojo projekto pagrindu plėskite į kitas sritis.

10. Kokia Lietuvos produktyvumo ateitis su DI?

Optimistinis, bet realistinis scenarijus:

Per 2–3 metus:

  • DI įsisavinimas Lietuvoje pasiekia ES vidurkį (nuo 4.9% iki 8%+)
  • Pirmaujančios įmonės sutaupo 15–25% administracinio laiko
  • Produktyvumo augimas pagreitėja 0.5–1 procentiniu punktu per metus

Per 5–7 metus:

  • DI tampa standartiniu verslo įrankiu, kaip šiandien el. paštas ar Excel
  • Produktyvumo atotrūkis nuo OECD vidurkio sumažėja nuo 33% iki 15–20%
  • Lietuvos įmonės konkuruoja talentų rinkoje ne darbo valandomis, o darbo kokybe

Rizika:

  • Jei Lietuva ir toliau atsiliks DI įsisavinime, produktyvumo atotrūkis gali didėti, ne mažėti
  • Įmonės, kurios delsia, rizikuoja prarasti konkurencingumą tiek vietinėje, tiek eksporto rinkose

Išvada

Lietuvos produktyvumo atotrūkis nuo OECD vidurkio — maždaug trečdalis — yra iššūkis, bet kartu ir galimybė. Dirbtinis intelektas suteikia įrankius, kurių anksčiau neturėjome: galimybę automatizuoti rutininius procesus, priimti geresnius sprendimus remiantis duomenimis ir atlaisvinti žmones kūrybiniam, strateginiam darbui.

Klausimas ne „ar DI paveiks Lietuvos produktyvumą?" — jis jau veikia. Klausimas yra „ar jūsų įmonė bus tarp tų, kurios pasinaudos šia galimybe, ar tarp tų, kurios liks atsilikėlės?"

Kiekvienas mėnesis laukimo — tai mėnesis, kurį konkurentai panaudoja savo pranašumui didinti.

Šaltiniai

Norite sužinoti, kaip DI galėtų padidinti jūsų įmonės produktyvumą? Susisiekite su mumis dėl nemokamos konsultacijos — padėsime įvertinti galimybes ir sudaryti veiksmų planą.

Grįžti į tinklaraštį